Skautiškos paslaptys Pilaitės mikrorajono apylinkėse
 |
"Esu Lietuvos Skautijos, Vilniaus Vingio tunto, Martyno Mažvydo draugovės draugininko pavaduotojas, Gilvelio kursantas, paskautininkas, skautas Audrius (vaikai mieliau mane vadina Pumba). Siūlau jūsų vaikučiams leistis į skautišką nuotykį Pilaitės apylinkėse. 6-8 val intensyvią, skanduočių, dainų ir gerų emocijų pilną programą iš kurių 3-4 val praleisime žygiuodami per Pilaitės apylinkes o kitas – žaisdami skautiškus žaidimus ir dainuodami stovyklavietėje prie laužo ant Baltiešos ežero kranto. Per pastaruosius šešis metus šią programą išbandė jau keli šimtai vaikučių ne tik iš Pilaitės."- Brolis Audrius. |
 |
Skautiškas nuotykis prasidės prie Pilaitės mokyklos arba prekybos centro „Rimi“ Pilaitėje. | |
Susipažinsime su specialiais slaptais skautiškais pasisveikinimais kaire ranka, skautišku saliutu, saliuto reikšme, skautiška uniforma, ženkliukais ir gairelėmis. |
|
Objektai:
|
|
Pramogos:
|
Mūsų skautiškas nuotykis prasidės prie Pilaitės mokyklos arba prekybos centro „Rimi“ Pilaitėje. Pradėsime nuo to, kad susipažinsime su specialiais slaptais skautiškais pasisveikinimais kaire ranka, skautišku saliutu, saliuto reikšme, skautiška uniforma, ženkliukais ir gairelėmis. Tai visada prikausto vaikų (ir ne tik) dėmesį. Pasitikrinę avalynę, rūbus bei turimas maisto ir gėrimo atsargas sustosime į žygio koloną (priekyje visada eina mažiausios ūgiu mergaitės, pagal jų galimybes ir reguliuojamas žygio tempas) ir pajudėsime į nuotykį...
Linksmai skanduodami leisimės tyrinėti Pilaitės apylinkes. Pirmas mūsų iššūkis bei kliūtis – Pilaitės piliakalnis su ant jo stovėjusio dvaro rūmų likučiais. Trumpa istorija ir mes jau riedame nuo kalno. Sustoję ant kelio pasikartojame saugaus elgesio kelyje taisykles. Sekantis mūsų lankytinas objektas – vėjo malūnas. Jis Pilaitėje atsirado ne taip jau senai. Entuziasto Zenono Baubonio pastangomis malūnas iš Liepalotų kaimo Šakių rajone 2003 metais atkeliavo į Pilaitę. Foto prie vėjo malūno ir judame link Pilaitės vandens malūno kur dalinai aplankysime rūpestingomis malūnininkės Laros rankomis surinktą ir saugomą žemės ūkio padargų ekspoziciją. Baigę nuostabią viešnagę keliausime link Pilaitės vandens saugyklos kur stadione vyks viktorina „Kokius augalus pažįsti...“ su saldžiu prizu. Stadione arba ant kalnelio perėjus upelį mes paprastai perkandame. Valgome sumuštinius, bet yra galimybė išbandyti dar vieną atrakciją – kareivišką maisto davinį. Tai dar viena neišdildoma patirtis jauniesiems žygeiviams. Toliau mūsų kelias drieksis Sudervės upelio krantu (upelis jau du metai kaip išdžiūvęs, bet jo suformuota vaga nuostabi ir tai dar vienas iššūkis jauniesiems žygeiviams). Vienas kitas linksmas skardis ir mes jau prie Salotės ežero, jo pakrante pasieksime „titnaginę“ žygio atkarpą. Nežinau iš kur toje vietoje tiek titnago, bet kiekviena grupė eidama šiuo keliuku titnago prisirenka po kelis gabaliukus, atidesni randa net kumščio dydžio akmenų... Trumpas sanitarinis sustojimas ir mes jau netoli stovyklavietės.
Stovyklavietėje (pulsime tėvelius iš pasalų) mūsų jau laukia karštas maistas ir gėrimai, nes ateisime praalkę. Perkandę ir pailsėję grįžtame prie žaidimų. Va čia jau bus visai linksma. Su (būtinai) tėvelių dalyvavimu „Lupsime bananą“, „Skalbsime drabužius“, žaisime „Ali baba...“ rungtyniausime kas gi ilgiau gali apsimesti gandru, vaidinsime kiaurus balionus ir kitą... Vakarą prie laužo vainikuos vakaro pasakojimas – siaubo istorija, kuri (dėmesio!!!) vos neatsitiko tolimoje Šiaurėje, kur gyvena eskimai... Prieš tai galima pasigaminti tobulą skautišką desertą - ant žarijų folijoje keptus bananus su šokoladu. Vakaro kulminacija - trumpa skautiška giesmė prie laužo atsisveikinti su diena ir vieni kitais...
