Geras miegas – gera stovykla: kaip pasiruošti nakvynei gamtoje?

Šilti ir jaukūs patalai gyvenant miške – misija įmanoma, tačiau tam reikalingas pasiruošimas. Skautaudami išmokstame susikurti patogią buitį stovykloje: pasitelkdami keletą pagrindinių mazgų, komandinį darbą ir sumanumą įsirengiame pastovykles, tiltus per upes ar net atrakcionus. Bet apie viską iš eilės – prieš jus – skautiškas stovyklavimo ABC.  

Gyvenimas palapinėje.

Pradėkime nuo pačių pradžių – stogo virš galvos. Kalbant apie palapinę, svarbūs du dalykai: palapinės kokybė ir jos pastatymo kokybė.

Skautų stovyklai ideali yra tokia palapinė:

• Atsparumas drėgmei ne mažesnis, nei 2000 mm.
• Turi prieangį (vestibiulį), kuriame galima sutalpinti dalį daiktų, palikti batus, o lietaus atveju – nusirengti šlapius viršutinius rūbus nesušlampant ir neįeinant į pačią palapinę.
• Yra dviejų sluoksnių: tokioje vėsiau dieną ir šilčiau naktį, be to, kvėpuojant nesirenka kondensatas.

Bet, kad ir kokia gera būtų palapinė, blogai ją pastačius, ji šlaps, grius, ir bus labai nepatogi. Ir atvirkščiai – sumaniai pastatyta palapinė, net neturėdama visų reikalingų savybių, gali būti puikus būstas. Gerai pastatyti palapinę padės vadovai, svarbiausia – patiems nepatingėti pertempti atsipalaidavusių kampų ir virvių, išsikasti griovelį lietaus nutekėjimui, o jei palapinė nelabai atspari drėgmei – užsidengti ją plastikine agroplėvele.

Labai svarbus yra ir daiktų laikymas palapinėje. Čia kur kas greičiau nei kambaryje apsigyvena betvarkė, ir tvarkytis reikia kasdien. Pagrindinės daiktų laikymo taisyklės:

1. Jokių šlapių daiktų palapinės viduje: jie greitai sukels nemalonų kvapą, gali sušlapinti miegmaišį ar dar sausus rūbus. Šlapiems daiktams skirta stovyklavietės džiovykla, arba palapinės prieangis.
2. Dažnai naudojami daiktai (pvz. žibintuvėlis, valgymo indai, higienos priemonės, maudymosi kostiumėlis ir pan.) turi būti arti išėjimo, lengvai surandami. Jei palapinės konstrukcija leidžia, tokiems daiktams laikyti galima įsigyti pakabinamą tinklinę lentynėlę.
3. Dienos metu daiktus reikia patraukti nuo palapinės sienelių. Tokiu atveju, jei lis, daiktai liks sausi. O priglausti prie sienelės daiktai gali sudrėkti net ir nepralaidžioje vandeniui palapinėje.
4. Miegmaišis ir miegojimo rūbai – tvarkingai sudėti kasdien toje pačioje vietoje, kad pavargus tamsoje nereikėtų jų ieškoti.

Miegmaišis – kokį pasirinkti?

Miegmaišis – pats svarbiausias stovyklautojo daiktas. Todėl jis įrašytas pirmuoju numeriu atmintinėje stovyklautojams, o kiekvienoje stovykloje atsiranda „valdiškų“ miegmaišių, kuriuos galima paskolinti, jei kas nors sušlampa ar negrįžtamai sugadina savąjį.

Tad kaip išsirinkti tikrai gerus, kokybiškus, ilgai tarnausiančius stovyklinius „patalus“? Kaip nepasiklysti tokioje įvairovėje – nuo eilinio prekybos centro produkcijos už kelis eurus, iki brangiai parduodamų turistinio inventoriaus prekių parduotuvėse?

Stovyklavimui skirtas miegmaišis turi būti:

• Šiltas
• „Kvėpuojantis“ ir greitai džiūstantis

Tuo tarpu lengvumas ar mažumas nėra taip svarbu – šių savybių reikia tada, kai ruošiatės žygiams. Stovykloje geriau turėti didesnį, sunkesnį, bet daugiau komforto sutekiantį miegmašį (žinoma, galima rasti ir šiltą, patogų, ir lengvą bei užimantį mažai vietos, bet atitinkamai didesne kaina).

Kaip nustatyti miegmaišio šiltumą?

Paprastai ant miegmaišio būna pažymėtos 3–4 temperatūrų ribos: Max, Comfort, ir Extreme, pvz. +9/+4/-10 °C. Renkantis miegmaišį, reikia atsižvelgti ir į individualų jautrumą šilumai ir aklai nepasitikėti gamintojo rekomendacija, tad linkusiems šalti stovyklautojams geriau įsigyti šiltesnį, o dažnai kaistantiems – vėsesnį, nei būtų „normalu“ lietuviškai vasarai.

• t ° Max – rodo temperatūrą, kuriai esant galima miegoti miegmaišyje be papildomų apatinių termo rūbų ir gerai pailsėti arba miegoti prasegus miegmaišį.
• t ° Comfort – rodo temperatūrą, kuriai esant galima komfortabiliai (šiltai) miegoti, priklausomai nuo organizmo, su naktiniais miegojimo apatiniais arba be jų.
• t ° Extreme – rodo temperatūrą, kuriai esant dar negresia nušalimas, tačiau tokiu atveju jau būtina naudoti papildomus rūbus.

„Kvėpuojantis“ meigmaišis reiškia, kad esant dideliam miegmaišio vidaus ir išorės temperatūrų skirtumui (pavyzdžiui, šaltą naktį) miegmaišio viduje nesikaups kondensatas.

„Greitai džiūstančio“ miegmaišio reikia tam atvejui, jei jis kaip nors peršlaptų dėl netinkamo laikymo, prisiglaudęs prie šlapių daiktų, ar esant nesandariai palapinei. Geriausiai šias savybes atitinka miegmaišiai, kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš poliesterio (nailono), arba poliesterio ir medvilnės mišinio (tik jokiu būdu ne iš grynos medvilnės – ji peršlampa ir apskritai traukia drėgmę), o vidinis – iš medvilnę imituojančio poliesterio, kuris netraukia drėgmės, o pojūtis lyg tai medvilninis audinys. Žinoma iki šiol yra įmonės, gaminančios miegmaišius, kuriuose vis dar naudojamas medvilninis audinys (dažniausiai vidiniam sluoksniui) tačiau dažniausiai tai yra žemesnės kokybės miegmaišiai.

Daugiau patarimų – „Skautai neskautams“ tinklaraštyje. Sekite naujienas ir pasiruoškite gyvenimo nuotykiams drauge su skautais.